location
I-V: 0800 – 2000
VI: 1000 – 1400 (I ir III)
location Savanorių pr. 6A - 1005, Vilnius LT-03116

Cukrinis diabetas vaikams

Cukrinis diabetas vaikams

DIABETO PRADŽIA

Vaikų sergančių cukriniu diabetu, kaip ir sergančių kitomis autoimuninėmis ligomis, kasmet sparčiai daugėja.
To priežastys nėra visiškai aiškios. Nemažai įtakos tam turi genetinis polinkis, lėtinis stresas, netaisyklinga mityba, sėslus gyvenimo būdas.
Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1000 cukriniu diabetu sergančių vaikų.
Diabetas – tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis gliukozės (cukraus) koncentracijos kraujyje padidėjimas.
Yra keletas diabeto tipų, kurių priežastys ir gydymas skiriasi.
Dažniausiai pasitaiko 1 tipo diabetas ir 2 tipo diabetas.
Vaikai ir asmenys iki 35 metų dažniausiai serga 1 tipo diabetu, bet juo gali susirgti ir bet kurio amžiaus asmenys.
Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas. Šio tipo diabeto gydymui būtinos insulino injekcijos.
2 tipo diabetu dažniausiai serga vyresni kaip 35 metų asmenys, kartais ir vyresnio amžiaus vaikai. Sergant 2 tipo diabetu insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems asmenims reikia daugiau insulino nei sveikiems žmonėms. 2 tipo diabetas dažniausiai būna susijęs su nutukimu.

1 tipo diabeto požymiai (klinikiniai simptomai) pasireiškia gana greitai. Insulinas yra būtinas gliukozei patekti į ląstelės vidų. Nesant insulino, gliukozė į ląstelės vidų nepatenka ir kaupiasi kraujyje, tačiau organizmas tai supranta kaip „badavimą“, todėl dar labiau stengiasi pakelti cukraus kiekį kraujyje: adrenalino ir gliukagono pagalba iš glikogeno atsargų kepenyse mobilizuojama gliukozė, iš riebiųjų rūgščių organizme gaminasi ketonai.
Gliukozės perteklius ir ketonai patenka į šlapimą.
Vaikas jaučia didelį bendrą silnumą, troškulį, dažnai bėgioja šlapintis į tualetą.
Tai gali tęstis nuo 1-2 savaičių iki keletos mėnesių. Vaiko odelė tampa glebi, patamsėja paakiai, vaikas gali būti vangus, mieguistas, irzlus, gali skųstis pykinimu, galvos skausmu, jaučiamas acetono kvapas iš burnos.
Vaikas geria daug vandens (o ne mėgiamų sulčių) – gali išgerti 3 ir daugiau litrų per parą.
Keliasi gerti ir šlapintis ir naktį, nors iki tol tokio įpročio neturėjo.
Taip pat vienas iš būdingų ką tik prasidėjusio diabeto simptomų yra svorio kritimas dėl didelio skysčių netekimo,- per keletą savaičių vaikas gali netekti 3-4-5 kg svorio, tuomet tėvai pastebi, kad drabužiai, kuriuos jis įprastai nešiojo, dabar vaikui tapo per laisvi.
Jei pastebėjus minėtus simptomus nesikreipiama į gydytojus, galiausiai organizme išsivysto diabetinė ketoacidozė, sutrinka pH ir elektrolitų pusiausvyra ir vaikas pradeda vemti, ir tik tuomet vykstama į ligoninę, kur atlikus reikalingus tyrimus ir diagnozuojamas diabetas.
Laiku nesikreipiant į gydytojus gali išsivystyti pavojinga diabetinės ketoacidozės komplikacija- ketoacidozinė koma, kuomet ligonis netenka sąmonės ir gali numirti.

Taigi, pirmo tipo diabeto simptomai išryškėla gana greitai ir juos keletos savaičių bėgyje tikrai pastebėsite.
Antro tipo diabetas yra klastinga liga, kuri dažniausiai yra pastebima tik po keletos ar net keliolikos metų nuo diabeto pradžios, tuomet, kai jau pasireiškia diabeto komplikacijos: inkstų, kraujagyslinės, nervų sistemos pažeidimai, akių pakenkimas.
Todėl labai svarbu visiems nutukusiems vaikams ir paaugliams, o ypač tiems, kurių giminėje yra sergančiųjų diabetu, kasmet matuoti cukraus koncentraciją kraujyje, netgi tuomet, kai jie neturi jokių skundų.
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Giukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Be to matuojant cukraus kiekį kraujyje skiriasi leistinos normos ribos priklausomai nuo to koks kraujas tiriamas: gliukozės kiekis kraujyje gali būti išmatuotas kapiliariniame kraujyje (iš pirštuko), veniniame kraujyje, kapiliarinio kraujo plazmoje arba veninio kraujo plazmoje.
Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus- kapiliarinio kraujo tyrimas. Cukrinio diabeto diagnozė nustatoma, jei ryte nevalgius išmatuojama gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje ≥ 6,1 mmol/l, veninėje plazmoje ≥7,0 mmol/l arba 2 val po valgio (arba išgerto giukozės sirupo laboratorijoje) kapiliariniame kraujyje ar veninėje plazmoje atitinkamai ≥ 10,0mmol/l ir ≥11,1 mmol/l.
Sveiko žmogaus cukraus kiekis kraujyje nevalgius neturėtų viršyti 5,5 mmol/l kaipiariniame kraujyje arba 6,1 mmol/l veninėje plazmoje.
Esant aukštesniems glikemijos rodikliams, galima įtarti prediabetinę būklę.

Gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
MEDICINOS KLINIKA 1005

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *