Cukrinis diabetas- tai, lėtinė, nepagydoma liga, kurios metu sutrinka medžiagų apykaita dėl insulino stokos ar jo neveiklumo. Insulinas yra hormonas, padedantis angliavandeniams iš kraujo patekti į ląstelių vidų. Vaikai dažniausiai serga pirmo tipo diabetu, kuomet organizme yra per mažai hormono insulino. Vienintelis žmogaus organizme insuliną gaminantis organas yra kasa, todėl I tipo cukrinį diabetą gali sukelti įvairūs veiksniai pažeidžiantys kasą: autoimuninis procesas, virusinė ar bakterinė infekcija, kasos trauma, apsinuodijimas chemikalais ar medikamentais. Per trumpas kūdikių žindymas, vitamino D stoka, fizinis ir emocinis stresas – tai veiksniai, kurie manomai gali paskatinti diabeto išsivystymą, bet nėra tiesioginė jo priežastis. Piktnaudžiavimas saldumynais taip pat nėra tiesioginė cukrinio diabeto priežastis, tačiau be abejo skatina antsvorio bei nutukimo atsiradimą bei netiesiogiai prisideda prie galimo susirgimo.

II tipo cukrinio diabeto metu organizmas tampa atsparus insulinui, todėl insulinas gaminamas, bet nebeveikia.

Kiti diabeto tipai: gestacinis, nėštumo metu pasireiškiantis diabetas ir genetiškai paveldimas diabetas.

Vaikų ir paauglių II tipo cukrinis diabetas tampa vis didėjančia visuomenės sveikatos problema.

Troškulys dažniausiai yra pagrindinis simptomas, galintis išduoti, kad Jūsų vaikas serga cukriniu diabetu. Tačiau, troškulys gali būti ir kitos ligos – necukrinio diabeto simptomas. Kartais nuolatinis noras gerti gali būti tik įpročio pasekmė. Išsiaiškinti troškulio priežastims būtina atlikti išsamius kraujo, šlapimo tyrimus, vidaus organų echoskopiją, tik tuomet galėsite gauti tikslų atsakymą į Jūsų klausimą.

Skydliaukės echoskopinį tyrimą atlikti rekomenduotina visada, nepriklausomai nuo to kokie yra Jūsų kraujo tyrimų atsakymai, savijauta, ar gydytojo atliktos skydliaukės apčiuopos rezultatai. Galimų skydliaukės patologijos variantų įvairovė yra be galo plati, dažnai ir besimptomė, ar pasireiškianti nespecifiniais, pacientų siejamais su kitais organais, simptomais (vidurių kietėjimas ar viduriavimas, nuovargis, mieguistumas, kraujo spaudimo ar širdies ritmo pokyčiai, mėnesinių ciklo sutrikimai ir kt. ) Kraujo tyrimai atspindi skydliaukės funkciją, kuri gali sutrikti ir esant visiškai normaliai skydliaukės anatomijai, stebimai echoskopinio tyrimo metu. Taip pat skydliaukė gali išskirti visiškai normalų kiekį hormonų, pvz. sergant skydliaukės vėžiniais susirgimais.

L-tiroksinas tai hormoninis vaistas nesukeliantis pripratimo. Jūsų vaikui kenkia ne L-tiroksinas, o jo trūkumas organizme. Šis vaistas, kaip ir bet kuris kitas vaistas gali turėti šalutinį poveikį. Šalutinis poveikis vartojant L-tiroksiną yra labai retas ir pasireiškia mažiau kaip  1 iš 10 000 pacientų. Galimos šalutinės reakcijos – tai dažniausiai alerginės reakcijos, tačiau ir jos yra be galo retos. Taip pat pavieniais atvejais pasitaiko paskirtos dozės netoleravimo ar perdozavimo reiškinių, kuomet gydymo pradžioje skiriama per didelė dozė, arba dozė per greitai padidinama, arba pacientas savavališkai keičia dozes. Šie simptomai gali būti širdies plakimai, prakaitavimas, nerimas, nemiga, viduriavimas, galvos skausmas. Sumažinus vaisto dozę ar keletui dienų nutraukus vaisto vartojimą, minėti simptomai greit pranyksta ir galima saugiai toliau vartoti vaistą. L-tiroksino dozė kiekvienam pacientui visada parenkama individualiai.

Jei auginate berniuką, nedelsiant kreipkitės į gydytoją vaikų endokrinologą, tai gali būti rimtos ligos simptomas. Jei auginate mergaitę,- taip pat kreipkitės į gydytoją, tai gali būti ir normos variantas ir rimtos ligos simptomas. Tik surinkęs išsamią anamnezę bei atlikęs visus reikiamus tyrimus gydytojas nuspręs ar reikalingas gydymas, ar tolimesnis gydytojo endokrinologo stebėjimas.

Deja, nuo genetikos priklauso tik mažiau nei 20 procentų kūno svorio, visa kita priklauso nuo fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, taip pat ir nuo ligų, kurių vienas iš simptomų gali būti nutukimas. Net ir turint polinkį tukti, dedant pastangas svorį galima kontroliuoti. Mediciniškai bet koks nutukimas yra laikomas liga, turinčia savo pasekmes, komplikacijas (žema savivertė, lėtinis nuovargis, rėmuo, galvos skausmai, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, sudilę, skaudantys sąnariai, suriebėję vidaus organai ir tt). Nutukimas turi būti gydomas, Riebalinis kūno audinys neoficialiai vadinamas didžiausiu žmogaus endokrininiu organu, kuriame gaminasi hormonai bei daugybė biologiškai aktyvių medžiagų.

Sulėtėjus skydliaukės funkcinei veiklai, trūkstant skydliaukės hormonų, lėtėja medžiagų apykaita, dėl to ir nedaug valgantis vaikas gali tukti. Ganėtinai dažnai skydliaukės hormonų pritrūksta ir sveikiems, sparčiau augantiems, nesubalansuotai besimaitinantiems vaikams ar lytiškai bręstantiems paaugliams, nes šiuose gyvenimo perioduose natūraliai padidėja organizmo poreikis skydliaukės hormonams. Reikėtų atlikti  kraujo tyrimus skydliaukės hormonams ištirti ir įsitikinti ar Jūsų vaiko organizme netrūksta skydliaukės hormonų.

Nutukimą gali lemti ir antinksčių veiklos sutrikimas, tuomet formuojasi vadinamasis pilvinis „obuolio“ tipo nutukimas, kuomet riebalai kaupiasi pilvo srityje, o veidas, rankos, kojos lieka plonos.Taip pat išplonėja oda, gali atsirasti strijos, kūno plaukuotumo pokyčiai, lengvai atsiranda kraujosruvos.