location
I-V 08:00 - 20:00
VI 10:00– 14:00 Tik iš anksto užsiregistravus (pagal gydytojų grafiką). Darbo laikas vasaros mėnesiais kintantis
location Savanorių pr. 6A - 1005, Vilnius LT-03116

Alergologo ir klinikinio imunologo paslaugos

Kas tai yra?

Alergija yra liga, pasireiškianti imuninės sistemos reakcijomis į alergenus. Sergant alerginėmis ligomis, imuninė sistema supranta alergenus kaip kenksmingas medžiagas ir pernelyg audringai į jas reaguoja.

Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas – tai specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo vaikų bei suaugusiųjų alerginius susirgimus (atopinį dermatitą, alerginį kontaktinį dermatitą, alerginį rinitą, maisto alergiją, šienligę, bronchinę astmą) ir imuninės sistemos sutrikimus.

Simptomai

Alerginė reakcija gali pasireikšti:

  • Odos bėrimais, niežuliu, tinimu;
  • Nosies simptomais: užgulimu, niežuliu, čiauduliu, sloga;
  • Akių simptomais: paraudimu, ašarojimu, niežuliu;
  • Kvėpavimo sistemos simptomais: dusuliu, kosuliu, švokštimu;
  • Virškinimo sistemos simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu.

Sunkių alerginių reakcijų metu vienu metu gali pasireikšti net keli skirtingų tipų simptomai, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali netekti sąmonės – tokios reakcijos itin pavojingos, gali būti mirtinos.

Gydymo būdai

Alerginės reakcijos gali būti greitos (pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu) ir lėtosios (pasireiškia vėliau). Pagal tai, kokio tipo reakcija įtariama, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas parenka tinkamiausią tyrimą alergijai nustatyti. Greito tipo alergija nustatoma odos dūrio mėginiais, kraujo tyrimais, o lėto tipo – odos lopo testais.

Priklausomai nuo to, kokiais simptomais pasireiškia, ir nuo to, kam žmogus yra alergiškas, alerginė liga gali būti gydoma:

  • Vengiant kontakto su alergenu;
  • Taikant simptomus palengvinantį gydymą;
  • Specifine imunoterapija – šiuo atveju alerginė liga išgydoma ir organizmas į alergeną nebereaguoja.

Apie gydytoją Paslaugų kainos

D.U.K

Alerginė liga pasireiškia įvairiais simptomais: bėrimais, odos niežuliu, sloga, užgulusia ar tekančia nosimi, priepuoliniu čiauduliu, akių ašarojimu, niežėjimu, dusuliu ir švokščiančiu kvėpavimu, virškinimo sutrikimais: pilvo skausmais ar viduriavimu.

Nebūtinai, tačiau tikimybė susirgti alergine liga yra didesnė tiems, kurių šeimoje jau yra sergančių alergine liga, negu tiems, kurių šeimose nėra sergančiųjų tokiomis ligomis.

Odos dūrio alerginiai mėginiai rodo greitojo tipo alerginę reakciją. Rezultatai pasirodo jau po 15-20 minučių – mėginio vietoje atsiranda pūkšlė (patinimas ir paraudimas), kaip nudilginus dilgėlei ar įkandus uodui. Šiuo tyrimu nustatoma alergija žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnų plaukams, pelėsiams ir pan.

Odos lopo mėginiai padeda nustatyti lėtojo tipo alergines reakcijas, įtariant alerginį kontaktinį dermatitą. Švedų gamintojo paruošti odos lopo testai padeda diagnozuoti daugumą dažniausių alergijų. Tai tikslus, greitas ir neskausmingas alergijos nustatymo metodas, taikomas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Testais galima nustatyti ir kryžminius alergenus, sukeliančius sunkiai diagnozuojamas ir sunkias alergijas.

MEDICINOS KLINIKOJE 1005 atliekame keturių pagrindinių alergijos linijų lopo testus: standartinėms cheminėms medžiagoms, kosmetikai, plaukams ir metakrilatams.

Žiemos metu labiausiai vargina alergija namų dulkių erkėms, kurių kiekį galima sumažinti atsisakant kiliminių dangų, karštame vandenyje plaunant patalynę, drėgnu būdu valant patalpas.

Esant alergijai žiedadulkėms, žydėjimo metu (simptomai gali pasireikšti nuo pavasario iki rudens) reikėtų vengti pasivaikščiojimų gamtoje saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. Patalpas reikėtų vėdinti naktį arba lietingomis dienomis. Grįžus iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, plauti veidą ir plaukus.

Esant alergijai geliančių vabzdžių nuodams, rekomenduojama vasaros metu su savimi visada turėti pirmosios pagalbos vaistų. Rekomenduojama nevalgyti ir neturėti su savimi saldžių maisto produktų, kurie galėtų privilioti vabzdžius. Jei apie Jus skraido vabzdys – nesiblaškykite, nedarykite staigių judesių, nes paprastai šie vabzdžiai gelia tik „besigindami“. Jei vabzdys įgėlė – kuo griečiau pašalinkite iš odos gėluonį, išgerkite ar susileiskite (priklausomai nuo to, kas Jums rekomenduota) priešalerginių vaistų. Jei anksčiau yra buvę sunkių, anafilaksinių reakcijų, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Rudenį dėl pūvančių lapų padaugėja pelėsinių alergenų lauko ore. Kol orai vėsūs ir drėgni (iki prasidedant šildymo sezonui), pelėsio gali padaugėti ir namų aplinkoje. Pastaruoju atveju rekomenduojama sausinti orą, specialiomis valymo priemonėmis naikinti pelėsio židinius namų aplinkoje.

Alerginės ligos gydymas priklauso nuo to, kaip liga pasireiškia, ir „universalaus“ vaisto nėra. Kai kuriais atvejais pakanka antihistamininių tablečių, kurios naudojamos tik pagal poreikį, kartais išrašomas net adrenalinas, kurį reikia susileisti, įvykus alerginei reakcijai. Kartais reikalingas ilgalaikis gydymas vietinio poveikio tepalais, purškalais, lašais, inhaliatoriais.

Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, įvertinęs Jūsų skundus, ligos eigą, atliktų tyrimų rezultatus, Jums parinks ir rekomenduos individualų gydymą.

Sergant virusine infekcija gali atsirasti odos bėrimų, paūmėti lėtinės odos ar kvėpavimo takų ligos (pvz., bronchinė astma), tačiau tokios reakcijos nepriskiriamos prie alerginių.

Alerginė reakcija į įkvepiamus aplinkos alergenus (dulkes, žiedadulkes, pelėsius ir kt.) dažniausiai pasireiškia alerginiu rinitu. Alerginiam rinitui būdinga: čiaudulys, nosies niežėjimas, išskyros iš nosies, nosies užburkimas.

Rinosinusitas yra nosies ir prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas, kuriam būdinga: nosies užburkimas, išskyros iš nosies ar į nosiaryklę, spaudimas ir skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas ar netekimas. Rinosinusitą gali sukelti infekciniai sukėlėjai, sutrikusi valomoji sinusų funkcija, taip pat jį gali sąlygoti ir nuolatinis alerginis rinitas, imuninės sistemos nepakankamumas.

Nors alerginis rinitas ir rinosinusitas turi bendrų požymių, gydytojas specialistas gali įvertinti, ar Jūsų patiriami simptomai yra susiję su alergija, ar labiau tikėtinos kitos priežastys. Pavyzdžiui, alerginiam rinitui nėra būdingas tirštas, žalios ar geltonos spalvos nosies sekretas.

Alerginiam rinitui diagnozuoti atliekami odos dūrio mėginiai, kraujo tyrimai (specifiniai IgE prieš įkvėpiamuosius alergenus), nosies sekreto citologinis tyrimas, kraujo tyrimai įvertinti imuninės sistemos funkcijai.

Šalčio alergija: išskyros iš nosies yra vandeningos, skaidrios.

Peršalus: nosies sekretas yra bespalvis.

Šalčio alergija: niežti akis ir gerklę.

Peršalus: šaltkrėtis ir viso kūno skausmai.

Šalčio alergija: simptomai tęsiasi kelias savaites.

Peršalus: simptomai dažniausiai praeina per savaitę.

Žmogus gali būti alergiškas naminių gyvūnų pleiskanoms, plaukams, seilėms ir šlapimui. Nėra „hipoalerginių“ kačių ir šunų veislių. Beplaukės ar mažiau besišeriančios gyvūnų veislės taip pat gali sukelti alergijos simptomus įsijautrinusiam žmogui.

Jei sergate alerginiu rinitu, kurį sukelia kontaktas su Jūsų augintiniu, simptomų nederėtų ignoruoti. Negydant alergijos dėl nuolatinio kontakto su alergenu gali išsivystyti ir alerginė bronchinė astma.

Jei naminio gyvūno nenorite ar negalite atsisakyti, alergiją galima išgydyti, taikant gydymą specifine imunoterapija.

Taip, pašalinant alergeną iš aplinkos, slopinant jos sukeltus simptomus, taikant specifinę imunoterapiją.

Tai yra inovatyvus alergijos gydymas, kuris ne tik slopina ligos simptomus, bet ir keičia ligos eigą, o svarbiausia yra tai, kad gydymo rezultatai išlieka dar 10-15 metų. Baigus gydymą, kartais simptomai ir visai neatsinaujina.

Apie 70-80 proc. pacientų jau po pirmo gydymo kurso pajunta simptomų arba vaistų poreikio sumažėjimą.

Gydytojas įvertins nusiskundimus, atsiradimo laiką, aplinkybes, tada parinks gydymą specifine alergenų imunoterapija su vienu ar kelių alergenų mišiniu.

Imuninę sistemą silpnina patiriamas fizinis ir psichologinis stresas, nevisavertė mityba, miego stoka. Laikykitės bendrų sveikos gyvensenos principų.

Organizmo mikrobiota (kūne gyvenančių mikrobų visuma) yra labai svarbi imuninės sistemos vystymuisi. Vartojami antibiotikai naikina ne tik „blogąsias“ – infekciją sukeliančias bakterijas, bet ir „gerąsias“. Vaikai, kurie kūdikystėje dėl sunkių infekcijų buvo gydyti dideliais kiekiais antibiotikų, dažniau serga alerginėmis ligomis. Antibiotikai padeda kovoti organizmui su infekcija ir yra būtini gydant bakterines infekcijas, tačiau jais neturėtų būti piktnaudžiaujama ir jie neturėtų būti vartojami be reikalo, pvz., sergant virusinėmis infekcijomis.

]Taip, gali būti. Vienų žmonių imuninė sistema yra stipresnė, o kitų silpnesnė. Po konsultacijos gydytojas įvertins Jūsų imuninės sistemos būklę, paskirs tyrimus ir, jeigu reikės, rekomenduos preparatus jai stiprinti.