location
I-V: 0800 – 2000
VI: 1000 – 1400 (I ir III)
location Savanorių pr. 6A - 1005, Vilnius LT-03116

Dermatovenerologo paslaugos

Kas tai yra?

Gydytojas dermatovenerologas diagnozuoja ir gydo odos ligas (atopinį dermatitą, psoriazę, egzemą, aknę ir kitas), tiria ir šalina nepiktybinius odos darinius (karpas, papilomas, keratomas, hemangiomas ir kitus), diagnozuoja ir gydo lytiškai plintančias ligas (uretritą, chlamidijas, sifilį, gonorėją ir kitas).

Simptomai

Atopinis dermatitas – tai uždegiminė, lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys ir bėrimas. Šia liga serga dažniausiai vaikai. Odos ligos atsiradimą lemia genetiniai bei aplinkos faktoriai, imuninės sistemos susilpnėjimas bei maisto, kontaktiniai ir įkvepiamieji alergenai.

Žvynelinė – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas kūno odos bėrimas papulėmis ir plokštelėmis, padengtomis žvynais, plaukuotosios galvos dalies pažeidimai, nagų pažeidimai (trečdaliui ligonių), sąnarių pažeidimai, psichosocialiniai ir gyvenimo kokybės pokyčiai.

Seborėja (seborėjinis dermatitas) – tai dažna lėtinė odos liga, dažniausiai pažeidžianti skalpą ir veidą. Skiriamos dvi ligos formos: kūdikių ir suaugusiųjų seborėjinis dermatitas. Liga atsiranda dėl padidėjusio riebalinių liaukų ir androgeninių hormonų aktyvumo, sutrikusio odos mikrofloros metabolizmo, individualaus jautrumo ir imuninės sistemos uždegiminio atsako į išorinius veiksnius.

Aknė arba paprastieji spuogai – sudėtinga lėtinė liga, kurią reikia kruopščiai gydyti. Ši odos liga gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų (veide, nugaroje, pečių zonoje, rečiau krūtinės srityje). Aknei būdingi bėrimai, kurie pasireiškia įvairiose stadijose – vienu metu odoje gali būti inkštirų (juodų taškelių), pūlinukų, mazgelių, sunkesniais atvejais – cistų (tai yra dideli skausmingi dariniai, pripildyti pūlių, o gydomi jie palieka gilius randus). Liga prasideda paauglystėje ir gali tęstis visą gyvenimą.

Rožinė arba rosacea – tai lėtinė uždegiminė veido odos liga, pasireiškianti į aknę panašiais bėrimais centrinėje veido dalyje. Negydant ankstyvoje stadijoje, kuriai būdingas veido paraudimas, teleangiektazijos, liga gali progresuoti į papulopustulinę (pastovus paraudimas, papulės, pustulės) ar fimozinę stadiją (rinofima, labiau būdinga vyrams).

Karpos – tai žmogaus papilomos viruso sukeliama liga. Ji pasireiškia kaip baltos ar pilkšvos spalvos suragėję mazgeliai, papulės. Dažniausiai jos būna neskausmingos, išskyrus tada, kai lokalizuojasi spaudimo vietose, pvz., padų srityje. Negydant karpos gali išplisti, galima užkrėsti kitus.

Papilomos, arba minkštosios fibromos, – tai į karpas panašūs gėrybiniai odos dariniai. Įprastai jie nekelia grėsmės sveikatai, tačiau daugelį erzina dėl neestetiškos išvaizdos. Dažniausiai papilomos susiformuoja pažastyse, kaklo ar kelių srityse.

Seborėjinės keratozės –  tai gėrybiniai odos dariniai, dažnas odos senėjimo požymis. Laikui bėgant keičia spalvą nuo gelsvos iki tamsiai rudos. Paprastai dariniai nežalingi, tai yra daugiau kosmetinė odos problema, tačiau traumavus galimas kraujavimas, retai uždegimas.

Aktininė keratozė – tai ikinavikinė odos liga, pasireiškianti hiperkeratoziniais bėrimais ilgalaikio saulės poveikio srityse. Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 45 metų amžiaus asmenims. Negydoma gali progresuoti į odos vėžį (plokščių ląstelių karcinomą).

Odos ir nagų grybas – tai infekcijos, kurias dažniausiai sukelia dermatofitai, rečiau mieliniai ar pelėsiniai grybeliai. Dermatofitų infekcija galima užsikrėsti buitinio kontakto (per asmens naudojamus daiktus) arba kontaktiniu (nuo kito asmens) būdais, taip pat nuo gyvūno ar per dirvožemį. Pelėsinių grybelių, mieliagrybių sukeltos ligos nuo žmogaus kitam žmogui neužkrečiamos. Šie grybeliai ant odos ir gleivinių gyvena kaip saprofitai ir tik susidarius palankioms sąlygoms tampa patogeniški bei sukelia ligas. Rizikos veiksniai – vyresnis amžius, vyriškoji lytis, netinkama higiena, platus antibiotikų ir kortikosteroidų vartojimas, mikrotraumos, periferinių kraujagyslių ligos, hiperhidrozė, pėdų grybelis, nagų psoriazė, rūkymas, cukrinis diabetas, imunodeficitas.

Gydymo būdai

Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti bet kokį odos sutrikimą, ilgus metus užtikrinama graži oda ir gera sveikata.

Gydytojas dermatologas pirmiausiai atlieka odos darinio diagnostiką dermatoskopu ir nustato, ar galima darinį šalinti. Kilus įtarimams dėl darinio būklės, pacientui siūloma atlikti papildomus tyrimus.

Gydymas kriochirurgijos metodu

Mūsų klinikoje naudojamas  inovatyvus  kriochirurgijos metodas odos darinių šalinimui.

Pastaraisiais metais kriochirurgijos sritis labai tobulėjo, ypač įvedus skystą diazoto oksidą (N2O), dujas, kurios gali pasiekti  -89 °C temperatūrą. Jas yra daug paprasčiau išlaikyti ir naudoti.

Šie selektyvūs įrengimai padeda tiksliai pašalinti tik pakenktus audinius, nepaliečiant sveikųjų. Jais galima šalinti daugybę nepiktybinių odos darinių, įskaitant karpas, kandilomas, papilomas, aknę, keratozes, hemangiomas ir kt.

Užšaldymo labai žemos temperatūros šalčiu metodas yra rekomenduojamas tiems, kurie nori pasiekti maksimalius rezultatus. Procedūra atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, yra neskausminga, nesukelia jokio kraujavimo ir trunka vos iki 10 sekundžių, priklausomai nuo darinio. Kadangi procedūra yra mažai invazinė, randų pavojus yra minimalus.

Po procedūros pacientai gali vykti į darbą ir neriboti savo kasdienės veiklos.

Kontraindikacijos procedūrai – įtarimas dėl onkologinio odos darinio, melanomos, alergija šalčiui.
Nuskausminimas nereikalingas. Procedūra trunka kelias sekundes, priklausomai nuo darinio dydžio. Gydytojas parenka šalinimo metodą – skystą azotą arba Cryo IQ aparatą. Po procedūros negalima odos darinio krapštyti, per 2 sav. jis turi nukristi pats. Nukritus šašui, būtina pasirodyti gydytojui.

Apie gydytoją Paslaugų kainos

D.U.K

Aknė dažniausiai atsiranda brendimo laikotarpiu, bet gali atsirasti ir vėlesniame amžiuje. Atsiradimui įtakos turi hormoniniai pakitimai, prasta higiena, spuogelių krapštymas bei spaudymas, hormoninių vaistų, vaistų nuo depresijos vartojimas, stresas. Negydant aknės forma sunkėja, lieka randai, dėmės.

Soliarumas kai kada laikinai pagerina aknės būklę, nes nusausina odą, tačiau jos neišgydo. Be to, nesaikingai naudojantis soliariumu, sensta oda, didėja odos vėžio tikimybė.

Karpomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Retais atvejais jos išnyksta, bet dažniausiai negydant jos didėja, išplinta. Nesigydant užkrečiami kiti asmenys.

Karpas būtina gydyti.

Karpos yra virusinė užkrečiama liga. Užsikrėsti galima per daiktus ir kontakto būdu, pvz., naudojantis bendra kompiuterio klaviatūra.

Kai kada tai pavyksta, bet dažniausiai pacientai po savigydos kreipiasi su gausiai išplitusiomis ir labai didelėmis karpomis.

Herpes turi dauguma žmonių, bet ne visi. Todėl sergant šiuo virusu, reikia saugoti kitus žmones ir saugotis patiems.

Herpes I tipas sutinkamas lūpų zonoje, II tipas vadinamas genitaliniu ir perduodamas lytiniu keliu. Taip pat yra Herpes zoster infekcija, pažeidžianti kūno odą. Vienoje zonoje gali būti sutinkami keli herpes viruso tipai.

Pleiskanas galima išgydyti, jei ligonis laikosi gydytojo rekomendacijų.
Jos pasikartoja papildomai užsikrėtus. Dažniausiai pleiskanas sukelia Pityrosporum ovale, P. orbiculare ar Malassezia furfur grybeliai.

Saulės pažeista oda tampa plonesnė, sumažėja jos elastingumas, atsiranda dėmės ir dėmelės, nauji apgamai, soliarinės keratozės, net odos vėžiniai susirgimai. Ar oda pažeista saulės, nustatys gydytojas. Turint apgamų, kasmet būtina pasitikrinti pas dermatologą, kuris dermatoskopiškai įvertins, ar apgamai nepakitę. Odai kenkia soliariumai bei perkaitinimas iki pūslių, ypač vaikystėje.

Steroidinius preparatus galima naudoti tik būtinu atveju ir neilgiau 7 dienų, pradedant nuo silpniausių. Jei vis dar yra būtinybė naudoti hormoninius vaistus, jie vėl skiriami po savaitės.

Pirmiausiai būtina išsiaiškinti, kas sukelia odos ligą. Tą padės padaryti alergologas, atlikęs specialius odos testus. Patariama naudoti aliejinius odos nesausinančius muilus ir drėkinti odą emolientais po maudymo. Rekomenduojami natūralaus pluošto rūbai, patalynė, specialus tausojantis režimas.

Ne, tai dažniausiai būna dėl nagų lako naudojimo be lako pagrindo arba ruošos darbų, pvz., morkų skutimo ir kt.

Baseino šiltoje bei drėgnoje aplinkoje tarpsta daugybė bakterijų, virusų ir grybelių. Nesilaikant higienos, galima užsikrėsti nagų ir odos grybeliu, karpomis, moliusku. Baseine reikia naudotis tik savo asmeniniu rankšluosčiu, nesisėsti į šlapią vietą, avėti baseino šlepetes.

Sporto salėje ir dušuose galima užsikrėsti nagų ir odos grybeliu, karpomis, moliusku, jei nėra dezinfekuojamas sporto inventorius, į dušą einama be tam skirtų šlepečių.

Per svetimo, odos grybeliu sirgusio, žmogaus asmeninius daiktus galima užsikrėsti nagų ir odos grybeliu, karpomis, moliusku, infekciniu dermatitu, eritrazma.

Užsikrėsti buitiniu keliu yra įmanoma, jei nesilaikoma asmeninės higienos, naudojami tie patys rankšluosčiai, užteršti asmeniniai daiktai, skutimosi priemonės, nešvarūs tualetai.

Savigyda, nenustačius sukėlėjo, labai pavojinga, nes gali užmaskuoti kliniką, iškreipti vėlesnių tyrimų duomenis. Liga gali pereiti į lėtinę formą, sukelti komplikacijas bei nevaisingumą.

LPL po užsikrėtimo turi įvairų inkubacinį periodą. Kartais, sergant šiomis ligomis, gali nebūti jokių matomų simptomų.Pavyzdžiui: chlamidijos dažnai nustatomos ligoniams, besiskundžiantiems sąnarių skausmu, silpnumu ir t.t.

Netiesa. Bet kokio lytinio akto metu, jeigu nenaudojamas prezervatyvas, galima užsikrėsti LPL.

Būtina sekti ir gydyti lytines karpas turinčius asmenis, nes kai kurie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) štamai yra labai onkogeniški ir gali sukelti lytinių organų vėžį tiek vyrams, tiek moterims.

Netiesa, šios infekcijos sukelia nevaisingumą, ankstyvą gimdymą, persileidimus ir jas būtina gydyti. Gimdymo metu infekcija gali būti perduodama kūdikiui.